Siūlymai tobulinti saugotinų medžių kirtimo ir šalinimo reglamentavimą

Data

2017 11 13

Įvertinimas
1
autumn-2923310_1920.jpg

   Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė vykdydama savivaldybių administracinę priežiūrą nustatė aukštesnės galios teisinio reglamentavimo dviprasmiškumą, kuris atveria kelią ne tik skirtingam aukštesnės galios  teisės aktų nuostatų aiškinimui, bet ir korupcijos pasireiškimo galimybėms.

   Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas įgalioja Aplinkos ministeriją nustatyti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejus, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką.

   Tiriant savivaldybių želdynų ir želdinių apsaugos taisykių teisėtumą, nustatyti Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87, nuostatų prieštaravimai ir reglamantavimo spragos. Todėl Vyriausybės atstovė pateikė Aplinkos ministerijai pasiūlymus įvertinti saugotinių medžių ir krūmų pašalinimo teisinius aspektus, siūlant Apraše įtvirtinti konkrečius atvejus, kada medžiai gali būti kertami/šalinami atlyginus jų vertę. Šiuo metu yra nustatyti ne bendri, o tik išimtiniai, kertamų neatlygintinai medžių, atvejai. Taip pat siūloma suderinti tarpusavyje Aprašo 4 ir 13.1 punkto nuostatas, pagal kurias kertamų saugotinų medžių ar krūmų, neatlyginant jų vertės, atvejai gali būti taikomi skirtingai prašymą pateikusio asmens atžvilgiu, ir tokiu būdu gali būti nepagrįstai suvaržytos asmenų teises ar pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Kartu šių nuostatų dvilypumas gali sukurti prielaidas ir korupcijai pasireikšti.

   Vyriausybės atstovė atkreipė dėmesį, jog statytojas, vadovaujantis Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklėmis, patirtintomis Aplinkos ministro 2010-03-15 įsakymu Nr. D1-193, turi pagrįstą lūkestį gauti leidimą kirsti medžius sklype, kuriame planuoja vykdyti veiklą, bet Aprašo nuostatų nekonkretumas jam nesudaro sąlygų iš anksto žinoti, kokiais atvejais, kokiomis sąlygomis ir tvarka jis gali gauti tokį leidimą. Apraše nėra išvardinti medžių kirtimo atvejai, kai medžių vertė yra atlyginama, ir nėra reglamentuojama kokia tvarka asmuo gali kreiptis dėl leidimo išdavimo, savivaldybė negalėtų išduoti leidimų statytojui, tačiau praktikoje remiantis protingumo principu, savivaldybė visgi priima sprendimą išduoti ar ne tokius leidimus.Vyriausybės atstovės nuomone, relgamentavimo neapibrėžtumas, kuria prielaidas korupcijos apraiškoms, skatina ginčus, bylinėjimąsi teismuose bei stabdo veiklos procesus neapibrėžtam laikotarpiui.  

   Įvertinus tai, kad Apraše reglamentuojama ne bet kokių, o saugotinų medžių kirtimo tvarka ir medžių šalinimas (ypač tais atvejais, kai medžio būklė gera ir nekelia pavojaus ar grėsmės aplinkiniams), kuris neabejotinai turi poveikį visai ekosistemai, manome, jog saugotinų medžių kirtimo/šalinimo atvejai turėtų būti sureglamentuoti aiškiai. Vyriausybės atstovo nuomone, medžių kirtimas, atlyginus jų vertę, turėtų būti ne numanoma „bendra“ (kaip dabar pagal galiojantį reglamentavimą galima suprasti), o išimtinė taisyklė. Todėl yra būtina nustatyti aiškius medžių šalinimo kriterijus, nurodyti konkrečius pateikiamius dokumentai/įrodymus, kuriais asmuo turi pagrįsti poreikį kirsti saugotiną medį ir pan. Tokiu būdu būtų ne tik sumažinta korupcijos pasireiškimo tikimybė šioje srityje, kuri, atsižvelgiant į viešojo administravimo sritį – leidimų išdavimą, yra priskirtina veiklos sritims, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, bet ir užkirstas kelias skirtingam Aprašo nuostatų aiškinimui, sukuriant aiškumą tiek savivaldybės gyventojams, tiek ir verslo atstovams vystant savo veiklos plėtrą.