Slaptas balsavimas savivaldybių tarybose nėra tinkamai užtikrintas

Data

2017 11 20

Įvertinimas
3
rinkimai.jpg
Nuotraukos šaltinis: interneto portalas DELFI.lt

   Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė nustatė, jog pasitaiko atvejų, kai savivaldybės taryboje priimant sprendimus, dėl kurių turi būti balsuojama slaptai, tarybos nariai sąmoningai atskleidžia už ką balsavo (komisijai demonstruoja balsavimo biuletenius, juos fotografuoja ir pan.). Tokiais atvejais kyla ginčai dėl balsavimo procedūrų pažeidimo priimant sprendimus ir jų teisėtumo.

   Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog slapto balsavimo principas reikalauja sudaryti tokias sąlygas rinkėjo valiai balsavimo metu pareikšti, kad niekas negalėtų jo kontroliuoti, daryti įtakos jo pasirinkimui ar kitaip kliudyti laisvai ir nevaržomai reikšti savo valios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas slapto balsavimo principą yra taip pat pabrėžęs, jog slapto balsavimo principas turėtų būti suprantamas taip, kad tik rinkėjui būtų žinomas jo rinkimų valios turinys, kuris neturėtų būti žinomas kitiems asmenims. Balsavimo slaptumas yra būtina garantija rinkėjui laisvai pareikšti savo valią. Taigi nėra abejonių, jog balsavimo slaptumas turėtų būti suprantamas kaip rinkėjo teisė pareikšti savo valią rinkimuose, neatskleidžiant jos turinio kitiems asmenims. Minėtąją rinkėjo teisę atitinka institucijų, organizuojančių rinkimus, pareiga užtikrinti tokias sąlygas rinkimų patalpose, kad rinkėjas turėtų galimybę pareikšti savo valią taip, kad niekam nebūtų žinoma konkretaus rinkėjo valia. Sprendžiant dėl rinkėjo pareigos neatskleisti rinkimuose pareikštos savo valios turinio, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato tokio veiksmo atlikimo (rinkėjo valios atskleidimo) neigiamų teisinių pasekmių rinkėjui, jeigu minėtas veiksmas konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip rinkimų agitacija.

   Taigi, šiai dienai slapto balsavimo principo pažeidimas galėtų būti konstatuotas tik tuo atveju, jei balsavimas būtų organizuojamas taip, kad tarybos nariams nebūtų sudarytos sąlygos savo valią pareikšti slaptai (pvz., neįrengta balsavimo kabina, balsavimo metu daromas poveikis balsuojančio asmens valiai ar pan.), o tarybos narių atlikti veiksmai – sąmoningas atskleidimas, už ką jie balsavo, savaime nėra vertintini kaip slapo balsavimo pažeidimas. Vietos savivaldos įstatyme  nėra aptariama minėta situacija, nėra numatyta ir sankcijų už minėtų faktų atskleidimą. Tačiau pastebime, jog kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose  (pvz., Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ar Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas) nustato draudimą atskleisti savo valią, deja, nenumatant pasekmių už šio draudimo pažeidimą.

   Vyriausybės atstovės nuomone, slapto balsavimo principas yra neatsiejamas nuo demokratinės teisinės valstybės užtikrinimo priemonių. Todėl savivaldybės bendruomenės atstovai – tarybos nariai, privalo elgtis taip, kad nebūtų pagrindo abejoti jų priimamų sprendimų skaidrumu. Tačiau šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas to neužtikrina ir sudaro prielaidas kontroliuoti balsuojančių tarybos narių valią bei varžyti jų laisvą mandatą, o taip pat leidžia tarybos nariams nebaudžiamiems demonstruoti įstatymų nesilaikymą.

   Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), kuri yra patariamasis Europos Tarybos organas konstituciniais klausimais, parengto ir Europos Tarybos Parlamentiniame Susirinkime 2003 metais patvirtinto Rinkimų geros praktikos kodekse yra numatyta, kad rinkėjui balsavimo slaptumo principas yra ne tik teisė, bet ir pareiga, kurios nesilaikymas privalo būti baudžiamas pripažįstant negaliojančiu kiekvieną balsą, kuris buvo atskleistas.

   Vyriausybės atstovo nuomone, Rinkimų geros praktikos kodekse įtvirtintą principą  yra prasminga atspindėti ir Vietos savivaldos įstatyme. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes ir siekiant prevenciškai sumažinti ateityje galinčius kilti teisinius ginčus, Vyriausybės atstovė pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus tobulinti Vietos savivaldos įstatymą, papildant nuostatomis, numatančiomis, jog slapto balsavimo metu yra draudžiama kontroliuoti tarybos narių valią, paveikti tarybos nario apsisprendimą ar valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ir tai, kad su balsavimo biuleteniu draudžiama atlikti veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį. Taip pat numatyti sankciją už šios nuostatos pažeidimą, nustatant, kad kiekvienas sąmoningai atskleistas balsas yra laikomas negaliojančiu, Kartu pasiūlyta iš dalies reglamentuoti slapto balsavimo procedūrą, numatant, jog užpildytas balsavimo biuletenis yra įdedamas į antspauduotą ir kartu su biuleteniu išduotą voką. Praktinės situacijos rodo, jog tokios priemonės galėtų sumažinti piktnaudžiavimų atvejų, kai yra galimai kontroliuojama tarybos narių valia ar atskleidžiama „paslaptis“.

   Pažymime, jog slapto balsavimo procedūros užtikrinimas yra viešasis interesas, nes demokratiškai išrinktų  atstovų – tarybos narių laisvas mandatas yra susijęs su atstovavimu bendruomenės interesams.